Šią savaitę dalinamės Almanto savanorystės istorija!
Ši savanorystė buvo pirmoji, kurioje teko dalyvauti, ir, kaip sakoma, pirmas kartas visada palieka geriausius prisiminimus bei išlieka ilgam. Įdomios patirtys ir nauji išbandymai – bet su superine komanda viskas buvo įveikiama! Pavyko pažinti tikrai nuostabių žmonių ir iš arčiau pamatyti kitų tautų pomėgius bei tradicijas.
Savanorystė truko savaitę, kas iš pradžių atrodė daug, bet artėjant pabaigai norėjosi, kad ji tęstųsi dar mėnesį.
Džiaugiuosi gavęs progą tapti „Saulės žiedo“ dalimi ir nekantriai laukiu kito karto!
Šią savaitę savo prisiminimais mus sušildys ištikima „Saulės žiedo“ savanorė gidė Kamilė
Savanoriauti tarptautiniame festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“ pradėjau 2017 metais, ir šiemet tai bus jau ketvirtas kartas, kai tampu užsienio grupės gide. Per šiuos metus lydėjau tris skirtingas grupes – iš JAV, Indijos ir Panamos. Visos jos buvo be galo skirtingos kultūriškai, bet visos – nepaprastai šiltos ir nuostabios. Per labai trumpą laiką tarp mūsų užsimezgė tikras ryšys: kartu išgyvenome scenos jaudulį, dalijomės emocijomis. Padėdavau spręsti įvairiausias situacijas – nuo plyšusio sijono iki pakilusios temperatūros ar rytinio pažadinimo, kai vis dar jaučiamas laiko skirtumas atvykus į festivalį. O kai grupė laimėdavo prizą – šokinėdavau iš džiaugsmo kartu su jais. Labiausiai stebina tai, kad ryšys neišnyksta ir po renginio – vis sulaukiu žinučių su klausimais, kaip laikausi, koks pas mus oras, ar neplanuoju atvykti aplankyti jų.
Jei ieškai prasmingos, šiltos ir įkvepiančios veiklos, kviečiu tave prisijungti prie „Saulės žiedo“ savanorių komandos. Čia ne tik patobulinsi anglų kalbą ar praplėsi kultūrinį akiratį, bet ir sukursi prisiminimus bei draugystes, kurios išliks ilgai.
Šią savaitę dalijamės Gretos savanorystės istorija
Pirmą kartą apie „Saulės žiedą“ išgirdau dar 2017-ųjų vasarą. Tuomet miestas nusidažė įvairių tautų ir kultūrų spalvomis. Šiauliai tapo gyvi ir dainuojantys. Man buvo vos 17 metų, bet jau tuomet ėmiau stipriai domėtis pasauliu už savo miesto ir šalies ribų. Ir, regis, „Saulės žiedas“ atėjo pačiu laiku. Tais metais dar nebuvau savanorė, kartu su draugais tik stebėjome iš šono, kas vyksta, o kai išgirdome pasakojimus apie užkulisius ir vakaronėse vykstančius šokius, labai gailėjomės, kad neprisijungėme dar tada. Tad kai tik pamačiau savanorystės anketą 2019-aisiais, užsiregistravau greičiau nei bet kam anksčiau! Tais metais savanoriavau tiek užkulisiuose, tiek prie scenos. Kiekviena akimirka ten buvo kupina prasmės, energijos ir bendrystės. O 2023-aisiais, jau gyvenant svetur, vis tiek grįžau padėti, šįkart štabe ir prisidėjau prie socialinės medijos ir komunikacijos su savanoriais. Šios patirtys mane labai stipriai augino, padėjo atrasti save, pasitikėjimą savo gebėjimais ir netgi kryptį gyvenime. Dabar dirbu su tarptautiniais studentais ir tarptautine rinka. Visa tai neatsiejama nuo pamokų, kurias išmokau „Saulės žiede“. Nuo tada, kai išvykau iš Šiaulių, negaliu nustoti rekomenduoti savanorystės, o ypač „Saulės žiede“, nes būtent ten pirmą kartą supratau, kaip smarkiai ir tikslingai savanorystė augina žmogų.
Žinau, kad gali būti nedrąsu, bet labai norėčiau pamatyti senus, bet ir naujus veidus 2025 metų savanorių grupėje!